Tarptautinis dailėtyros institutas (IRSA –itališko pavadinimo Istituto Internazionale per le Ricerche di Storia dell’Arte santrumpa) pirmiausia atsirado kaip leidykla, iš pradžių su būstine Venecijoje (1979–1982), vėliau Florencijoje ir Vienoje, o galiausiai – nuo 1996 m. – Krokuvoje.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje gimė mintis steigti naują periodinį leidinį, skirtą dailei. Sumanymas buvo įgyvendintas Jozefo Grabskio (Józef Grabski) iniciatyva, dalyvaujant dailėtyrininkų grupei, susibūrusiai po Tarptautinio meno istorijos kongreso (CIHA) 1979 m. Bolonijoje. Venecijoje buvo įsteigta leidykla „Wydawnictwo IRSA“ („IRSA Publishing House“), pirmasis žurnalo Artibus et Historiae numeris pasirodė 1980 m.
Tyrimų institutas ir leidykla IRSA visų pirma leidžia periodinį dailėtyros leidinį Artibus et Historiae. Išskirtiniai pripažintų meno istorikų rašiniai, kurie dėl įvairių priežasčių netilpo į šį leidinį, buvo paskelbti atskira serija „Bibliotheca Artibus et Historiae“. IRSA institutas taip pat leidžia monografijas ir kūrinius, tematika artimus grožinei literatūrai ir dailei, pvz., Marko Šagalo (Marc Chagall) autobiografiją ar Žano Batisto Pilemento (Jean-Baptiste Pillement) (1728–1808) monografiją.
IRSA institutas taip pat rengia parodas, daugiausia šiuolaikinių lenkų menininkų, o kartu – parodų katalogus, kuriuos sudaro išsamios studijos ir gausios iliustracijos. Prie didžiausių instituto pasiekimų šioje srityje priskirtina paroda „Opus Sacrum“ Varšuvos karalių rūmuose (1990), taip pat dėl IRSA tyrimų atrasto Jano Vermerio Delftiečio (Jan Vermeer van Delft) paveikslo pristatymas Karalių rūmuose Vavelyje (1991). Tarp įdomiausių parodų galima paminėti darbų „École de Paris“ menininkų iš Vojcecho Fibako (Wojciech Fibak) kolekcijos, parodą (1999 m. – Krokuva, Lodzė), Stasio Eidrigevičiaus kūrybos retrospektyvą STASYS 50 (1999 m. – Krokuva, Vroclavas), Leono Tarasevičiaus (Leon Tarasewicz) („Leon Tarasewicz meets Michele de Lucchi“, 2003 m. – Milanas) bei kitų lenkų menininkų: Alinos Šapošnikov (Alina Szapocznikow), Ričardo Viniarskio (Ryszard Winiarski), Aleksanderio Kobzdejaus, Ježi Dževskio (Jerzy Tchórzewski), Ivo Zanievskio (Iwo Zaniewski).